- paspirginti
- paspìrginti
1. tr. LL154,169,198, Š, Ser, DŽ1, NdŽ, Lt kiek spirginti, čirškinti: Sėmenis liuob paspirgins petelnė[je], sukriuš sukriuš, liuobam su bulve baksnoti i valgyti Krt. Iš sėklų kanapių paspìrgindavo Kv. Paspìrginau kanapius druskai (grūdiniui), gali susipilti į grūstuvį ir grūsti Vkš. Kita šeimininkė dar paspìrgina spirgučių su cibuliais Sk. Seliutė paspìrgino lašinių pusiauryčiam LTR(Kp). Paspìrgyk spirgiukų da Jd. | refl. tr. K, NdŽ: Kartais čia pat pasispirgindavo priešpiečiams lašinių su bulvėmis K.Bor. Davė lašinėlių su cibuliais pasispìrgyt Brž. ║ uždaryti, pariebinti: Katilėlin taukai, kad ką reikia paspìrgintie Dgp.
2. refl. prk. smarkiai pasikaitinti, pasideginti: Pasispirginau atsigulęs saulėje rš.
3. intr. Alvt prk. kurį laiką labai smarkiai šalti, spiginti: Kad paspìrgino šiąnakt, tai paspìrgino – visos tvoros braškėjo Rk. Varnos pačioj viršūnėj ir prieš vėją atsisukusios. Oi, dar paspirgins V.Bub.
4. tr. šnek. smarkiai pamušti, papliekti: Paspirgink paspirgink jį! Pliek botagu! rš.
5. intr. NdŽ šnek. smarkiai pašaudyti: Iš kulkosvaidžio paspìrginome priešui DŽ1. Argi ne piktumas, kad lapė kasnakt šliaužioja aplink trobas, o neturim kuo jai paspirgint! Mš. Užsitaisyk šautuvą, kad, šuniui užpuolus, turėtum kuo paspìrginti Vlkv.
6. intr. NdŽ šnek. pagėdinti, papriekaištauti.
◊ akìs paspìrginti pajusti gėdą: Tegul vadai paspirgina akis! rš.káilį paspìrginti primušti: Kaip reikiant reikėjo jai kailį paspirginti, tai būtų žinojus KlK10,45(Sk).padùs paspìrginti įvaryti baimės: Paspirginsime poneliams padus V.Myk-Put.\ spirginti; apspirginti; atspirginti; įspirginti; išspirginti; nuspirginti; paspirginti; praspirginti; prispirginti; suspirginti; užspirginti
Dictionary of the Lithuanian Language.